BLS patirtis: biometanu varomi vilkikai net ir be paramos sutaupo 3-4 centus kilometrui

Mažesnės transporto sąnaudos skatina logistikos bendrovę „Baltic Logistic Solutions“ (BLS) plėsti biometanu varomų vilkikų parką. Bendrovės skaičiavimu, su parama įsigyto biometanu varomo vilkiko bendrosios nuosavybės sąnaudos yra apie 10 centų, o be paramos – apie 3-4 centų kilometrui mažesnės nei dyzelinio.

„Sanitex“ įmonių grupei priklausanti BLS organizuoja grupės logistiką ir teikia paslaugas išorės klientams. Bendrovė dirba su gamintojais, didžiaisiais prekybos tinklais, kavinėmis, restoranais ir kitais klientais Baltijos šalyse.

BLS transporto parką sudaro daugiau kaip 200 įvairių transporto priemonių, iš jų 27 – vilkikai. Šeši biometanu varomi „Scania“ vilkikai, įsigyti 2025 m. su parama, sudaro daugiau kaip penktadalį vilkikų parko.

Sprendimą paskatino tvarumo tikslai ir ekonominiai skaičiavimai

Pasak BLS transporto vadovo Baltijos šalims Viktoro Šinkariovo, ieškoti alternatyvos dyzelinui paskatino įsipareigojimai klientams ir siekis mažinti veiklos CO₂ pėdsaką. Ne mažiau svarbus motyvas buvo galimybė pigiau ir našiau eksploatuoti vilkikus.

Iki vilkikų įsigijimo BLS turėjo demonstracinių bandymų patirties, tačiau dar negalėjo remtis ilgalaikiais savo eksploatacijos duomenimis. Į skaičiavimus įtraukus paramą, investicija tapo patrauklesnė. „Į palyginimą įtraukus paramą, skaičiavimai parodė, kad rezultatas bus teigiamas. Tai buvo didžiausia paskata žengti pirmą žingsnį“, – teigia V. Šinkariovas.

Naktį pristato prekes, dieną vyksta į kitus reisus

Biometanu varomi vilkikai įtraukti į kasdienį BLS logistikos procesą. Prekės pagrindiniame sandėlyje prie Kauno surenkamos dieną prieš pristatymą. Naktį vilkikai jas gabena į perkrovimo aikšteles kituose Lietuvos miestuose, kur ryte kroviniai perduodami mažesnėms transporto priemonėms ir išvežami klientams.

Grįžę į bazę vilkikai pradeda dienos reisus: važiuoja į didžiuosius logistikos sandėlius ar pas gamintojus, o grįždami parsiveža tiekėjų prekes. Darbas dviem pamainomis leidžia transportą išnaudoti intensyviau.

Pasak BLS Sunkiojo transporto operacijų ir planavimo vadovo Edgaro Kozlovo, pradėjus eksploataciją vienas biometanu varomas vilkikas per mėnesį nuvažiuodavo apie 8 tūkst. kilometrų. Tobulinant maršrutus, šis rodiklis išaugo iki maždaug 10,5 tūkst. kilometrų. Metinė vieno vilkiko rida siekia apie 120 tūkst. kilometrų.

Kol kas šeši biometanu varomi vilkikai naudojami tik Lietuvoje – taip numato jų įsigijimui taikytos paramos sąlygos. Nors visa BLS veikla apima Baltijos šalis, šių transporto priemonių į tarptautinius maršrutus įtraukti negalima. Bendrovei svarbu, kad būsima parama suteiktų daugiau geografinio lankstumo ir leistų transportą išnaudoti dar efektyviau.

Skaičiavimai rodo biometano pranašumą

BLS biometanu varomų vilkikų ekonominį efektyvumą vertina pagal bendrąsias nuosavybės sąnaudas, arba TCO (angl. Total Cost of Ownership). Šis skaičiavimas apima transporto priemonės įsigijimą, eksploataciją ir numatomą likutinę vertę.

Bendrovės skaičiavimu, su parama įsigyto biometanu varomo vilkiko bendrosios sąnaudos yra apie 10 ct/km mažesnės nei dyzelinio. Net ir be paramos biometanas išlaikytų ekonominį pranašumą – sąnaudos būtų maždaug 3–4 ct/km mažesnės.

Todėl BLS siekia biometanu varomus vilkikus naudoti kuo intensyviau: kuo daugiau kilometrų jie nuvažiuoja, tuo didesnė bendra ekonominė nauda. Vis dėlto viena TCO skaičiavimo dedamoji dar kelia neapibrėžtumo – transporto priemonės likutinė vertė. Dyzelinių vilkikų antrinė rinka gerai išvystyta, o už kiek po penkerių ar daugiau metų bus galima parduoti dujinį vilkiką, prognozuoti kol kas sudėtingiau.

Stotelių pakanka

BLS atstovas pabrėžia, kad pradėjus eksploatuoti biometanu varomus vilkikus, CNG stotelių tinklas buvo mažesnis, todėl planuojant reisus tekdavo daugiau dėmesio skirti pildymo vietoms. Šiandien infrastruktūra jau pakankamai padengia BLS maršrutus Lietuvoje.

„Ar tinklas galėtų būti platesnis? Taip, šiuo metu esamo tinklo pakanka mūsų pervežimams Lietuvos teritorijoje. Daugėjant biometanu varomų vilkikų, kartais prie kolonėlių susidaro eilės ir vairuotojams tenka palaukti“, – pažymi V. Šinkariovas.

Pats degalų papildymas, bendrovės duomenimis, trunka apie 5–8 minutes. BLS padeda ir patogi bazės vieta prie Kauno: čia galima pradėti reisus pilnais bakais ir aptarnauti skirtingas Lietuvos kryptis.

BLS matytų papildomų pildymo vietų poreikį rytų Lietuvoje ir prie „Via Baltica“, arčiau sienų su Latvija bei Lenkija. Pastaroji kryptis ypač svarbi vertinant galimybę ateityje biometanu varomus vilkikus naudoti tarptautiniuose maršrutuose.

Vairuotojų skepticizmas išsisklaido išbandžius

Pasak E. Kozlovo, nuostata, kad dujiniai vilkikai vairuotojams nepatrauklūs, praktikoje nepasitvirtino. Pradinis skepticizmas dažniausiai susijęs su klausimais, kaip toks vilkikas važiuos ir ar nepritrūks galios. Atsakymą duoda pirmasis važiavimas.

„Vairuotojai iš esmės nejaučia galios skirtumo, palyginti su dyzeliniu vilkiku. Jie pastebi tylesnį variklio darbą, tik dažniau reikia atkreipti dėmesį į likusį degalų kiekį“, – sako BLS sunkiojo transporto operacijų ir planavimo vadovas.

Techninės priežiūros požiūriu BLS nepastebi, kad su dujiniais vilkikais servise reikėtų lankytis dažniau nei su dyzeliniais. V. Šinkariovo teigimu, pirmųjų eksploatacijos mėnesių techninių klausimų gali kilti naudojant bet kurią naują transporto priemonę, todėl ne visus juos tikslinga sieti su degalų rūšimi.

Planiniai aptarnavimai leidžia iš anksto suderinti darbus su maršrutais ir pasirūpinti, kad transporto priemonės sustojimas kuo mažiau paveiktų pervežimus. Turimas didelis „Scania“ parkas ir komerciniai susitarimai su servisu taip pat padeda valdyti prastovas.

Planuoja plėtrą

Matydama ekonominę naudą, BLS svarsto biometanu varomų vilkikų parką plėsti iki maždaug dešimties. Galutinis skaičius dar nenustatytas – sprendimas priklausys ir nuo  paramos sąlygų.

Kitoms įmonėms BLS atstovas V. Šinkariovas pirmiausia rekomenduoja įvertinti darbo pobūdį, mėnesio ridą ir degalinių pasiekiamumą.

„Jei vilkikas nuvažiuoja tik apie 4–5 tūkst. kilometrų per mėnesį, tuomet reikia išsamesnės ekonominės analizės. Tačiau intensyviau naudojant transportą, biometano pranašumas akivaizdus“, – teigė pašnekovas.