Nauji kelių rinkliavos įkainiai: biometanu varomas vilkikas per metus sutaupys 5,3 tūkst. eurų

Nuo 2027 m. netaršus sunkusis transportas taps dar patrauklesnis. Patvirtinus „Via Toll“ kelių rinkliavos įkainius, biometanu varomas vilkikas per metus galės sutaupyti apie 5,3 tūkst. eurų, o tarpmiestinis autobusas – apie 2 tūkst. eurų, palyginti su dyzelinu varomu transportu. Ekspertai tikisi, kad biometanu varomų transporto priemonių skaičius Lietuvoje iki 2030 m. išaugs beveik penkis kartus – iki 3,2 tūkst.

Naujoji „Via Toll“ sistema nuo 2027 m. pakeis dabar galiojančias vinjetes. Krovininių ir keleivinių transporto priemonių valdytojai mokės ne už pasirinktą laikotarpį, o už faktiškai mokamais keliais nuvažiuotą atstumą.

Lietuvos transporto saugos administracija paskelbė naujus elektroninės kelių rinkliavos sistemos „Via Toll“ įkainius, kurie bus itin palankūs elektra ir biometanu varomam sunkiajam transportui. Pavyzdžiui, naujas EURO VI klasės dyzelinis N3 kategorijos vilkikas mokės 11,1 ct/km. Toks pats biometanu varomas vilkikas mokės 6,7 ct/km, o elektra varomas – 4,9 ct/km.

Tai reiškia, kad biometanu varomas vilkikas Lietuvos mokamais keliais galės važiuoti apie 40 proc. pigiau nei analogiškas dyzelinis vilkikas. Jei per metus jis mokamais keliais nuvažiuotų apie 120 tūkst. kilometrų, vien dėl kelių rinkliavos jis sutaupytų 5,3 tūkst. eurų.

Signalas rinkai rinktis biometaną

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus, jau dabar biometanu varomi vilkikai gali konkuruoti su dyzeliniais – jų kilometro kaina buvo keliais centais mažesnė. Patvirtinus naujus „Via Toll“ įkainius, šis skirtumas tik dar labiau padidės.

„Tai aiškus signalas transportą naudojančioms įmonėms, kad biometanas tampa ekonomiškai pagrįstu pasirinkimu, į kurį verta investuoti. Tikėtina, kad nauji kelių rinkliavos įkainiai paskatins įmones, kurios vis dar naudoja senesnes ir mažiau efektyvias transporto priemones, sparčiau atnaujinti savo parką“, – teigė LAIEK vadovas.

Ekonominis efektas atsirastų ir keleiviniame transporte. Pavyzdžiui, biometanu varomas tarpmiestinis 35–60 vietų autobusas, kuris per metus mokamais keliais nuvažiuotų apie 80 tūkst. kilometrų, palyginti su analogišku EURO VI dyzeliniu autobusu, dėl kelių rinkliavos skirtumo galėtų sutaupyti apie 2 tūkst. eurų per metus. Didesnius tarpmiestinių maršrutų parkus valdančioms įmonėms tai galėtų reikšti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų mažesnes sąnaudas per metus.

Kelių rinkliavoje numatytos lengvatos biometanu varomam transportui – šiemet jau ne pirmas palankus sprendimas biometaniniam transportui. Seimas pavasarį pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, kuriomis keliems metams padidintas biometano energinės vertės daugiklis nuo 2 iki 3. Šis sprendimas turi įtakos mažesnei galutinei biometano kainai vartotojams. Be to, šiuo valstybė planuoja tolesnę finansinę paramą verslui ir autobusų parkams įsigyti biometanu varomas sunkiąsias transporto priemones.

Verslo patirtis: biometanas jau leidžia taupyti

Biometanu varomą sunkvežimį jau naudojančios AB „Žemaitijos pienas“ patirtis rodo, kad šis sprendimas gali būti ekonomiškai naudingas jau šiandien. Bendrovės Transporto vadovo Ramūno Dargio teigimu, prieš priimdama sprendimą įmonė siekė suderinti du tikslus – sumažinti transporto eksploatacijos kaštus ir kartu mažinti CO₂ emisijas.

Įmonės skaičiavimais, vienas biometanu varomas sunkvežimis, įvertinus visas transporto priemonės gyvavimo ciklo sąnaudas, per metus leidžia sutaupyti 18 tūkst. eurų, palyginti su analogišku dyzeliniu vilkiku. Naudojant sertifikuotą biometaną, vieno vilkiko CO₂ emisijos gali sumažėti apie 90 proc. – daugiau kaip 110 tonų per metus.

Ekonominę naudą lemia ne tik konkurencinga biometano kaina, bet ir mažesnės eksploatacinės išlaidos – biometanu varomam vilkikui nereikia naudoti „AdBlue“, o jo išmetamųjų dujų sistema yra paprastesnė. Papildomos naudos tikimasi ir nuo 2027 m. įsigaliosiančių mažesnių „Via Toll“ kelių rinkliavos tarifų.

Prieš įsigydama transporto priemonę, bendrovė biometanu varomą vilkiką dvi savaites testavo realiomis darbo sąlygomis. Šiandien jis naudojamas žaliaviniam pienui vežti Lietuvoje. Viena degalų įkrova leidžia nuvažiuoti iki 700 kilometrų, todėl toks atstumas atitinka įmonės vidaus logistikos poreikius.

„Mums svarbu ne tik ekonomika – siekiame nuosekliai mažinti ir įmonės CO₂ pėdsaką, todėl biometanas leidžia suderinti abu tikslus. Norėtųsi tik paprastesnio paramos administravimo: pati technologija jau pasiteisino, tačiau projektų administravimas vis dar reikalauja neproporcingai daug laiko ir dokumentų“, – sako AB „Žemaitijos pienas“ Transporto vadovas Ramūnas Dargis.

Augančiai gamybai reikia vidaus rinkos

Biometano sektorius Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga. Biometano pildymo stotelių tinklas Lietuvoje – nuolat plečiasi: šiandien visuose didžiuosiuose miestuose ir ne tik veikia 17 viešų stotelių, dar keletas – planuojama. Į biometano gamybą jau investuota apie 200 mln. eurų, o veikiančios gamyklos per metus galėtų pagaminti apie 380–400 GWh biometano. Ilgalaikiai valstybės tikslai dar ambicingesni – iki 2030 m. biometano gamyba Lietuvoje turėtų išaugti iki maždaug 1400 GWh per metus.

Vis dėlto vidaus vartojimas kol kas atsilieka nuo gamybos potencialo. Skaičiuojama, kad apie 50-60 proc. Lietuvoje pagaminamo biometano yra eksportuojama, nors transporto sektorius išlieka stipriai priklausomas nuo dyzelino. Pasak M. Nagevičiaus, tai rodo, kad Lietuvai reikia ne tik gamybos pajėgumų, bet ir pakankamai stiprių vidaus rinkos paskatų – pavyzdžiui, didesnio biometano vartojimo transporto sektoriuje.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 700 biometanu varomų sunkvežimių ir autobusų. Valstybės strateginiuose planuose numatoma, kad iki šio dešimtmečio pabaigos jų skaičius galėtų išaugti bent iki 3200.